Netgi vidury nakties mano ugnį užkurtum

Žalios akys pakerės, tie vidurnakčio burtai

Mūsų taurė sklidina – rankoj supasi, dega

Laumė, miško ragana, kelią rodo ir veda

Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda

Tavo plaukai ir tavo akys kūną gundo

Turėsi palaukt, turėsi palaukt

O kai pamatysi mane – pašauk

Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda

Net kai paliečia aušra, mūsų ugnys rusena

Akys žalios nejučia miško paslaptį seka

Mūsų taurė vėl pilna – rankoj supasi, dega

Laumė, miško ragana, vėl man atima žadą

Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda

Tavo plaukai ir tavo akys kūną gundo

Turėsi palaukt, turėsi palaukt

O kai pamatysi mane – pašauk

Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda

Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda

Tavo plaukai ir tavo akys kūną gundo

Turėsi palaukt, turėsi palaukt

O kai pamatysi mane – pašauk

Duoki man ženklą, o mieloji Kunigunda