Jo

Labai netikėta

Aha

Ne puokštėm siunčiau tau gėles kibirėliais

Troškau, kad būtume amžiais kartu

Skaudžiai širdin smigo Eroto strėlės

Aš krausčiaus iš proto, o tu

Iš proto aš krausčiausi, nes

Tu nemylėjai manęs

Iš proto aš krausčiausi, nes

Nes Tu nemylėjai manęs

Viską mečiau ir išdūmiau į miestą

Tą, kur ištysęs ant marių krantų

Karčią taurę nurijęs, ašarom skiestą

Į traukinį sėdau, nes tu

Aš sėdau į traukinį nes

Tu sudaužei svajones

Aš sėdau į traukinį nes

Nes Tu nemylėjai manęs

Ten vagone sutikau aš būtybę

Akim mėlynom formų ne paprastų

Jau peronu ėjom rankom sukibę

Meiliai susiglaudę, o tu

Tu nemylėjai manęs

Atseit sudaužei svajones

Širdis mano džiaugiasi nes

Kaip gera, kad tu

Kaip gera kad tu

Kaip gera kad tu nemylėjai manęs

Kaip gera, kad tu

Kaip gera, kad tu

Kaip gera, kad tu nemylėjai

Nemylėjai, nemylejai, nemylėjai manęs

Nemylėjai manęs

Nemylėjai manęs

Nemylėjai manęs

Nemylėjai manęs, jė