Švelniausiai, kaip moki

Tu glostai rytą mūsų

Greičiausiai, kaip gali

Sveiksta mano kūnas

Nusiėmę karūnas

Nuprausę pėdas

Ragavę pirmo jaudulio dienas

Rytais mes kepsim šviežias bandutes

Šitas paukštis skris

Mūsų sode obelis pražys

Jei tik norėsi, plaukus šukuosiu tau naktim

Aš vis dar netikiu, kad tau taip paprasta būti su manim

Išsekęs, mano kūnas niršta

Keikiuos ir liepsnuoju

Man trūksta prisiglaust

Taip trūksta prisiglaust

Išglostyk tą pyktį

Nenoriu jaunas mirti

Nenoriu

Šitas paukštis skris

Mūsų sode obelis pražys

Jei tik norėsi, plaukus šukuosiu tau naktim

Aš vis dar netikiu, kad tau taip paprasta būti su manim

Šitas paukštis skris

Mūsų sode obelis pražys

Jei tik norėsi, plaukus šukuosiu tau naktim

Aš vis dar netikiu, kad tau taip paprasta būti su manim