Ant balkono krašto mąsto, laiškus drasko lėtai
Kol lietus plaukus lygina
Iš devinto aukšto aukšto namo žiūri ilgai
Apie laimę prisimena
Sakau, "Mergaite, ką viena niūrioj nakty veiki?
Ko akys dailios nedžiugina?"
Atsako, "Sako, kartais žmonės laimę randa mirty
Nes būna - meilė pasibaigia"
Tai kodėl meilė nedžiugina?
Tai kodėl meilė nuliūdina?
Ant aukščiausio skardžio saldžiai lietūs ardo viltis
Lūpos meile nebekalba
Paskutiniam skrydžiui tyliai ji atmerkia akis
Kojos veda į prarają
Sakau, "Mergaite, neskubėk, dar viskas ateity
Dar daug dalykų neatrastų"
Atsako, "Sako, kartais reikia pasilikti nakty
Nes laukti ryto jau per sunku"
Tai kodėl meilė nedžiugina?
Tai kodėl meilė nuliūdina?
Tai kodėl meilė nedžiugina?
Tai kodėl meilė nuliūdina?
Sakau, "Mergaite, neskubėk, dar viskas ateity
Dar daug dalykų neatrastų"
Atsako, "Sako, kartais reikia pasilikti nakty
Nes laukti ryto jau per sunku"
Tai kodėl meilė nedžiugina?
Tai kodėl meilė nuliūdina?
Tai kodėl meilė nedžiugina, nedžiugina?
Tai kodėl meilė nuliūdina?
Tai kodėl meilė nedžiugina?
Tai kodėl meilė nuliūdina?
