Žmonės sako yra jausmas šventesnis už meilę

Kaip ir neteko sužinoti kas bet būtenttau jaučiu

Neieškau mylimų todėl ir neturiu, būk tikinčiu manim kaip kartais aš tavim tikiu

Galiu atleist, paleist, nustot galvot apie kiekvieną tavo žingsni mintyse, vis dar ir dar

Ir dar vaizdus kartot, kaip narkotikas paleidi savo nuodą m**? kraują

Ir aš, visa tavo, nepasisielos tragikomiškų savižudybių

Tepasi tavo, mano ego, bėgu kaip laboratorinis eksperimentas ratu, paskui tavo pėdas

Kurias tu mėtai iš viso realybėj, nesuprantu kas tikra, viskas apgaulinga

Tavo žodžiai dabar tik fleshbangas atgal ir nieko daugiau

Lydi ją prožektoriai uždengia saulės šviesą kol esam dviese

Svaigindamiesi vienas nuo kito paleidžiam muziką į dangų

Uždek mano dangų, uždek mano sielą, man su tavim taip gera, man taip miela