Tu pratus temdyti akis

Jis Tavo šių dienų herojus

Pasaulis suksis prieš jus

Tad nežiūrėk po kojomis

Gilūs randai, įsisenėję nuodai

Aplink senai per daug pykčio

Ir Tu tai žinai

Tu puikiai atrodai šiąnakt

Paprasti niekuom dėti mes

Žmonės ne savo planetoje

Galbūt vertėtų tylėti man

Nes per daug pykčio aplink

Per daug minčių nedorų

Su Tavimi

Aplink neskoninga, koktu

Privalome dingti iš čia

Mes kuriam scenarijų dviese (ya)

Iš story′ių ištrynėm save (ey)

Juk tu nepaliksi manęs

Be vilčių, be pasaulio, be nieko

Užtraukiam užuolaidas

Gesinam šviesą kai dviese liekam

Tu pratus temdyti akis

Jis Tavo šių dienų herojus

Pasaulis suksis prieš jus

Tad nežiūrėk po kojomis

Gilūs randai, įsisenėję nuodai

Aplink senai per daug pykčio

Ir Tu tai žinai

Mum laiko neliko beveik

Dar neleisiu Tau užsimerkti

Mes viską jau žinom senai

Bet tu nesustoji vis verkti

Aš suprantu, kaip jautiesi

Nelaukiu tos nakties

Mes du žmonės tuščiam pasauly

Dar ieškantys viltes

Žinai, jie gali eiti velniop

Kalbėt, ką nori ir negalvot

Jie šimtas mylių už mūsų senai

Ir neketiname sustot

Mes šiąnakt negrįšim namo jau (namo jau)

Kur kelias nuves – negalvojam

Kol pasibaigs kelio ženklai (ey)

Jei jausim dar žemę po kojom

(Jausim ją po kojom)

Tu pratus temdyti akis

Jis Tavo šių dienų herojus

Pasaulis suksis prieš jus

Tad nežiūrėk po kojomis

Gilūs randai, įsisenėję nuodai

Aplink senai per daug pykčio

Ir Tu tai žinai