Ėjo praėjo šitie metai kaip dienos

Buvo gera būti kartu

Pabudę jausmai mus lengvai apsvaigino

Nenorėjom ištrūkti iš jų

Dienos kaip naktys buvo, naktys kaip dienos

Negalėjom nebūti kartu

Bet dingo troškimai, pabudom iš sapno

Nebenoriu bemiegių naktų

Ne, nekuždėk tų žodžių

Jie vėl suvels mintis

Ne, nesakyk, man jau gana

Aš palieku tave

Meilė, pavydas, neapykanta, džiaugsmas

Supainiojo mūsų jausmus

Neliko to žvilgsnio, to švelnaus prilietimo

Ar dar galime būti kartu?

Ėjo praėjo šitie metai kaip dienos

Nenumaldomai keisdami mus

Nebeliks tų glamonių, tų svaiginančių žodžių

Išeinu, tave palieku

Ne, nekuždėk tų žodžių

Jie vėl suvels mintis

Ne, nesakyk, man jau gana

Aš palieku tave

Ne, nekuždėk tų žodžių

Nuo jų aš pavargstu

Ne, nesakyk "Aš jau kita"

Prašau, suprask mane

Dienos vis keičias, laikas vietoj nestovi

Vėl apgydęs gilias žaizdas

Gal mes buvom neteisūs ir apsvaigę nuo laimės

Gal kartojam senas klaidas

Ne, nekartok tų žodžių

Jie vėl atvers žaizdas

Ne, nesakyk, man jau gana

Prašau, suprask mane

Ne, nekuždėk tų žodžių

Nuo jų aš pavargstu

Ne, nesakyk "Aš jau kita"

Prašau, palik mane