Ant balkono krašto mąsto, laiškus drasko lėtai

Kol lietus plaukus lygina

Iš devinto aukšto aukšto namo žiūri ilgai

Apie laimę prisimena

Sakau, "Mergaite, ką viena niūrioj nakty veiki?

Ko akys dailios nedžiugina?"

Atsako, "Sako, kartais žmonės laimę randa mirty

Nes būna - meilė pasibaigia"

Tai kodėl meilė nedžiugina?

Tai kodėl meilė nuliūdina?

Ant aukščiausio skardžio saldžiai lietūs ardo viltis

Lūpos meile nebekalba

Paskutiniam skrydžiui tyliai ji atmerkia akis

Kojos veda į prarają

Sakau, "Mergaite, neskubėk, dar viskas ateity

Dar daug dalykų neatrastų"

Atsako, "Sako, kartais reikia pasilikti nakty

Nes laukti ryto jau per sunku"

Tai kodėl meilė nedžiugina?

Tai kodėl meilė nuliūdina?

Tai kodėl meilė nedžiugina?

Tai kodėl meilė nuliūdina?

Sakau, "Mergaite, neskubėk, dar viskas ateity

Dar daug dalykų neatrastų"

Atsako, "Sako, kartais reikia pasilikti nakty

Nes laukti ryto jau per sunku"

Tai kodėl meilė nedžiugina?

Tai kodėl meilė nuliūdina?

Tai kodėl meilė nedžiugina, nedžiugina?

Tai kodėl meilė nuliūdina?

Tai kodėl meilė nedžiugina?

Tai kodėl meilė nuliūdina?