Pasistiebus aukštai

Tyliai, pirštų galais, nėra

Čia tavęs taip seniai, nors

Dar tik trečia diena

Kaip dabar taip išeina

Kad to laiko nereikia

Kad išeitų pamiršt mane

Jei galėtum pakeist

Ką pakeistum tada?

Nes man užtenka

Tavęs užtenka per akis

Tavo balso

Per nesibaigiančias naktis

Bet aš norėjau taip

Nepaleist tavęs

Kad tu jaustumeis taip

Kaip jaučiuosi aš

Vis dar žiūriu tuščiai

Kaip kylam abu į orą

Kai atšąla delnai

Nesušildys dangus raudonas

Aš dar nepamiršiu

Tavo slystančių pirštų

Pirmąkart, kai mane radai

Aš sakau tau dabar

Nors ir jau per vėlai

Nes man užtenka

Tavęs užtenka per akis

Tavo balso

Per nesibaigiančias naktis

Bet aš norėjau taip

Nepasimest

Kad žinotum, kaip (kaip)

Laukiau aš tavęs

Aš norėjau taip (taip)

Nepaleist tavęs

Kad tu jaustumeis taip

Kaip jaučiuosi