Pasaulis ant pečių. Visu sunkumu, atrodo
Šis kambarys traukias ir aš einu iš proto
Bandau suprast, taškus suvest
Užmerkiu akis pradedu skęst
Matau kaip – mes nebyliai slenkam kaip vėlės
Bet šiandien ne namo veda šis kelias
Einu be tikslo – galbūt surasiu Tave
Bet kuo toliau, tuo labiau prarandu save
Tarp šito mėšlo bndau atrasti laimę
Tu žiūri į mane – akyse kaupiasi baimė
Čia pilna dūmų. Lyg pragare. Ne...
Tai smilksta sielos, bando pamiršti save
Pasaulis nuo pečių, šitam klube, atrodo
Nepilk, man metas namo, antraip išeisiu iš proto
Ir ši mintis mane jau dusina...
Kur aš suklydau, kad atsidūriau čia
Nieks nesupras
Skaičiuoju žvaigždes
Kad neišeičiau iš proto (O-o-o)
Nelauk manęs
Jei negrįšiu šią naktį
Atrasi mane tarp galaktikos klodų
Atrasi mane tarp galaktikos klodų
Atrasi mane tarp galaktikos klodų
Atrasi mane tarp galaktikos klodų
Atrasi mane tarp galaktikos klodų
Trumpėja dienos – nebespėju gyvent
Bandau atrast jėgų, dar vieną žingsnį žengt
Draugai, pažystami – šešėliai toli
Tai tik iliuzija pasamonės giliam šulinį
Sienos spaudžia, nebeleidžia judėt
Galėtum grįžti, užtektu tik panorėt
Aš šiąnakt vienas, barstau po pasaulį natas
Ir jau kuri diena ramybės neleidžia atrast
Aš pamiršau save – paklydau
Vargau tiek daug, kol galop išliejau vidų
Ir atrodo atiduočiau, ką taip ilgai kaupiau
Žinai! Jei tikėtum manim labiau
Pasauli mano, tikiu supranti!
Šiąnakt tik tu ir aš stovim priešakį
Kai mano kūną padengs ryto rasa
Tu prisimink mane
Nieks nesupras
Skaičiuoju žvaigždes
Kad neišeičiau iš proto
Nelauk manęs
Jei negrįšiu šią naktį
Atrasi mane tarp galaktikos klodų
Atrasi mane tarp galaktikos klodų
Atrasi mane tarp galaktikos klodų
Atrasi mane tarp galaktikos klodų
Atrasi mane tarp galaktikos klodų
